- kvaišėti
- kvaišė́ti vksm.
.
.
kvaišėti — kvaišėti, ėja, ėjo intr. DŽ, kvaišėti, ėja, ėjo eiti kvaišyn, darytis kvaišam … Dictionary of the Lithuanian Language
atsikvaišėti — atsikvaišėti, atsikvaišėti Ds atsikvošėti, atsigauti, atsipeikėti: Gal atsikvaišė̃s, nenumirs Ds. | Jis jau atsikvaišėjo po vakarykščios Ds. kvaišėti; atsikvaišėti; iškvaišėti; sukvaišėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškvaišėti — intr. Mžš išeiti iš proto, iškvaišti: Juo senyn einąs, juo labiau baigiąs iškvaišėti J.Paukš. kvaišėti; atsikvaišėti; iškvaišėti; sukvaišėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukvaišėti — intr. pasidaryti kvaišam, sukvaišti: Nuimti kaltūno nieku būdu nevalia – žmogus sukvaišėsiąs rš. Buvo toks abejingas ir sukvaišėjęs, kad nebežinojo, kas daryti rš. kvaišėti; atsikvaišėti; iškvaišėti; sukvaišėti … Dictionary of the Lithuanian Language